Sign up with your email address to be the first to know about new products, VIP offers, blog features & more.

Pirmiausia – meilė sau

By Posted on 9

Šįkart pakalbėkim apie meilę. Apie meilę pačiam svarbiausiam, pačiam artimiausiam, bet, deja, dažnai nepakankamai mylimam žmogui – SAU.

Nežinau, kaip Jums, bet man save mylėti yra be galo sunku. Nuolat save kritikuoju, smerkiu, laikau nepakankamai protinga, žavinga, charizmatiška ir verta…

Net ir šis tinklaraštis iš dalies gimė ne iš meilės, bet nemeilės sau, kai ieškodama būdų sau patikti, bandžiau vis naujus ir naujus kosmetikos produktus, mokiausi makiažo ar stiliaus paslapčių ir stengiausi save pamilti.

Aš vis dar stengiuos, nes nepamilau…

Kai prieš savaitę po renginio peržiūrinėjau portaluose savo nuotraukas aš verkiau. Mintyse (ir ne tik) vis kartojau: ir vėl atrodau beryšiaus, ir vėl nevykusiai atsistojusi, su keistai sukritusiais plaukais, mimika ir pan. Visos atrodo tokios gražios. Tik ne aš… Kodėl?

Į klausimą Kodėl aš, aišku, turėjau n atsakymų, bet, ko gero, teisingiausias iš jų buvo – tu durna:D. Tik šį kartą durna reiškė visai ne protinius sugebėjimus, o perdėtą savikritiką ir neigiamą požiūrį į save.

Šiais metais ypač stengsiuosi tą požiūrį pakeisti, nes Pamilti Save yra didžiausias mano tikslas ir siekiamybė.


Kaip aš tai darau?

Štai mano 10 Meilės Sau įsakymų

1. Nevaidinti. Žinau, kad neišvengsiu PMS, mėnulio pilnačių ar šiaip blogų dienų, bet… žinojimas, kad kartais būni perdėtai jautri bei nervinga ir to priėmimas JAU ir yra meilė:). Verksiu, kai bus liūdna, pyksiu, kai bus pikta, juoksiuos, kai bus linksma ir būsiu nuoširdi pati su savimi.

2. Ilsėtis. Nuovargis ir miego trūkumas mano meilę sau žudo turbūt dar labiau nei jau minėtas PMS ar pilnatis:). Pervargusi fiziškai, tampu dar pažeidžiamesnė emociškai, todėl jau dabar keičiu savo miego režimą ir stengiuosi nueiti miegoti tada, kai dar turiu jėgų nusivalyti makiažą makiažo valikliu, o ne servetėlėmis.

3. Skirti laiko sau. Ne kartą girdėjau, jog atsikėlus anksti ryte, pradedi dieną kažkaip kitaip. Kažkaip magiškai ir ypatingai. Nepaisant to, kad esu visiška pelėda, jau antra savaitė keliuosi 6.30 ir, pasidariusi kavos, ramiai stebiu, kaip kylanti saulė sklaido tamsą, o tingūs automobiliai dar tik pradeda kamščiuotis. Tai, ko gero, iš tiesų yra vienintelis laikas, kuris priklauso tik man ir ta rami valandėlė su kava ar arbata iš tiesų yra magiška ir gyvybiškai man reikalinga.

4. Nekaupti šiukšlių. Nepasakyčiau, kad iki šiol maitinausi itin nesveikai, tačiau nepasakyčiau ir to, kad labai sveikai:). Vis dėlto, prieš dėdama kąsnį į burną,vis dažniau pagalvoju: kokia man iš to nauda? Tiesiog užkimšti skrandį ar gauti naudingų medžiagų? Aišku, neišvengsiu ir net nenoriu vengti tuščio maisto, nes perdėtas fanatizmas irgi ne man:), tačiau kiekvieną bandelę nuo šiol paverčiu tikra švente ir suvalgau su didžiausiomis fanfaromis:D. Nekaupiu ir kitų šiukšlių: negatyvių jausmų, prisiminimų ir žmonių. Juk tai tempiantys žemyn akmenys, o aš noriu būti lengva:).

5. Rūpintis sveikata. Šis punktas man kol kas kelia nemažai bėdų. Nesportuoju, nesilankau pas gydytojus, neatlieku rekomenduojamų tyrimų, nestiprinu organizmo, netvarkau įsisenėjusių ligų ir t.t. Akivaizdu, kad nesirūpindama savo sveikata, nuo meilės sau aš tolau vis toliau, taigi, dabar jau beveik baigiau savo geriamo kolageno kursą, kasdien atlieku bent jau 5 Tibeto pratimus ir bandau rasti valios rimtesniems reikalams:).

6. Dovanoti sau šypseną. Puikiai žinau, kas man kelia šypseną, pasitikėjimą ir stiprina meilę sau, tik kažkodėl labai dažnai pati save skriaudžiu. Kažkodėl pagailiu kelių eurų mielam puodeliui, nors žinau, kad gerti arbatą iš ypatingo puodelio daug skaniau. Kažkodėl pagailiu pinigų ir naujai knygai, nors žinau, kad knygos yra viena iš didžiausių mano aistrų. Aplink tiek mažų smulkmenų, kurios džiugina ir skatina šypsotis, bet kažkodėl dažnai jas (o gal save?) pamirštu. Tarsi nesu verta, tarsi tai nesvarbu. Bet juk svarbu. Kiekviena smulkmena, kuri skatina džiaugtis gyvenimu ir savimi yra svarbi ir reikalinga, net jei tai dar viena, eilinė knyga apie nieką tavo lentynoje. Jei ji džiugina, vadinasi, ji Tau reikalinga.

7. Augti. Kas neauga, tas numiršta, mėgsta sakyti mano artimi žmonės, ir tą mirtį aš labai gerai jaučiu. Man kaip oro reikia augimo, judėjimo, naujų patirčių ir nuotykių. Jeigu ilgą laiką nepamatau, neišbandau ar neišmokstu kažko naujo, pradedu sau nebepatikt. Šiais metais išbandysiu kažką naujo. Kažką, apie ką seniai svajoju, kažką, kas nebūtinai pataikys į tą kelią, kuriuo jau einu, kažką, kas privers mano širdį plakti stipriau ir šypsotis.

8. Sakyti Ne. Sakyti Ne aš vis dar mokausi. Ne nemokamoms paslaugėlėms, Ne prašymams, kurių negaliu ar nenoriu įgyvendinti, Ne neįdomiems, nemaloniems dalykams. Pasirodo, pasakyti Ne kartais kur kas maloniau ir naudingiau, nei pasakyti Taip. Nebebijau to žodžio. Ne.

9. Svajoti. Kiek save pamenu, paauglystėje buvau tikra svajoklė. Svajojau ir norėjau DAUG ir nežinau, kuriuo metu aš nusileidau ant žemės, o svajonės pradėjo mažėti ir nykti. Kažkodėl ėmiau svajoti realiai. Ir vis galvojau: Apie tai net nesvajok, nes vis tiek neįmanoma, nesvajok, nes tai ne tau ir pan. Žudžiau savo svajones, žudžiau save. Gana.

10. Nekritikuoti. Štai tas punktas ir įsakymas, kuris man yra sunkiausias, skaudžiausias ir tikiu, pagrindinė kliūtis, trukdanti save mylėti. Kiek save atsimenu, aš visada kritikuoju. Kitus, bet labiausiai save. Kai kažkas pagiria, aš save sumenkinu, kai kažkas pasiseka, nurašau tai atsitiktinumui, bet… jei kažkas nepasiseks, keiksiu save metų metus. Nepakankamas pasitikėjimas savimi, perdėtas atsakomybės jausmas ir perfekcionizmas – trys galingiausi Nemyliu savęs kokteilio ingredientai. Ir žinau, kad aš nesu viena. Tikiu, kad labai daug moterų save nuvertina ir yra linkusios į perdėtą savikritiką. Žinau, kad tai tėra blogas įprotis, todėl reikia tik šiek tiek pasistengti ir jis išnyks. Jau buvau pamiršusi per Milijonieriaus mąstymo seminarą išmoktą apyrankės metodą, kuris, kaip teigiama, gali padėti susitvarkyti su neteisingomis mintimis arba bent jau juntamai priminti apie jas. Ką reikia daryti? Tiesiog nešioti ant riešo guminę apyrankę ir kiekvieną kartą, pagavus save su neteisingomis, žlugdančiomis ir žeminančiomis mintimis, gumelę ištempti ir… paleisti. Sakoma, kad tas lengvas fizinis skausmas padės smegenimis suvokti, kad tai, ką mes galvojame yra skausminga netiesa. Ar tai veikia? Dar nežinau, bet kartais tam, kad palegvėtų, reikia pakentėti (nekalbu apie savęs žalojimą, čia jau liga).


Ir pabaigai trumpai apie tai, kas būna, kai pradedi save mylėti. Prieš kelias savaites vis svarsčiau, kur keliauti per savo gimtadienį. Gegužės pabaigoje orai dar visur tokie so so, todėl aiškiai išsirinkti kryptį buvo sudėtinga. Galvojau apie Maljorką, Siciliją, Kiprą, bet vis kažkas buvo ne taip. Vis stengiausi rinktis kraštus ir viešbučius pagal biudžetą (kuo pigiau), o ne tai, ko aš pati noriu. Galvoje sukosi mintys, kad man tai paprastas gimtadienis, nieko ypatingo, išlaidauti neverta ir pan. Jaučiausi blogai. Dvi savaites. O tada nusispjoviau ir pasakiau sau, kad nesąmonė, AŠ ESU VERTA keliauti ten, kur noriu, į tokį viešbutį, į kurį noriu ir geriau sumokėti daugiau, bet keliauti ten, kur kviečia širdis. O širdis kvietė į Madeirą. Daug nemąstydama išsirinkau tą viešbutį, kuris irgi kvietė ir, kol vėl nepradėjo veikti proto balsas, ekspromtu sumokėjau avansą:D. Sąskaitoje liko 2,59 Eur. Iki atlyginimo 2 savaitės. Vyras apie kelionę nežino… :). Bet žinot, ką? Tos dvi savaitės (iki atlyginimo) buvo stebuklingos. Per beveik du metus nuo tinklaraščio rašymo pradžios aš nebuvau gavusi tiek gražių žodžių, tiek palaikymo, tiek kvietimų ir tiek dovanų. Gal ir kvaila, bet atrodo, jog pats likimas man dėkoja už tai, kad renkuosi SAVE.

Rinkis ir mylėk SAVE ir Tu.

signature

Jūsų nuomonė

nuomonės