Sign up with your email address to be the first to know about new products, VIP offers, blog features & more.

9 TAIP ir NE Romai

Atsimenat, vakar rašiau, kad sulaukusi 35-ių tikiuosi būti protingesnė ir atsakingesnė…  Žinokit, iš tiesų, tai nė velnio:D. Nu nebūsiu. Aš širdy esu tikra italė… Štai kodėl mane taip žavi viskas, kas prancūziška, bet sava aš jaučiuosi tik Italijoje (nors buvau vos 3 kartus:D). Tiesą sakant, ten jaučiuosi tokia sava, kad supykusi ir itališkai pašūkaliojusi ant savo vyro, gimtadienio dieną išvariau prie Koliziejaus viena. Tiksliau, su keturmečiu sūnumi. Čia dar reikėtų paminėti, kad svetimose vietose aš absoliučiai nesiorientuoju (bet jau taip rimtai absoliučiai), grynų pinigų neturėjau, kreditinės kortelės PIN kodo nežinau, o debetinėje kortelėje tebuvo vos keli eurai ir aš net nežinojau, kiek tiksliai. Nu ar ne italė:D? Visiška. Kėblinau pėsčia apie 1,5 val., drėbėdama pirkau vaikui valgyti (nes vis nežinojau, ar užteks kortelėje tų kelių eurų) ir patyriau ne ką mažesnių nuotykių negu gimtadienio išvakarėse, t.y. skrydžio dieną, bet… čia jau reiktų dar vieno atskiro straipsnio, tai  neišsiplėsiu:D, manau, ir taip jau pakankamai aišku, kad iš tiesų tai tie 35-eri proto nepridės:D, kokia jau buvau kartakošė, tokia, matyt, ir liksiu. Geriau jau aš papasakosiu apie… Romą.

Pirmas įspūdis

Pirmas įspūdis buvo wow. Atskridome mes vėlai vakare ir iš traukinių stoties (iš oro uosto iki Romos centro važiavome traukiniu) iki viešbučio važiavome taksi. Buvo jau sutemę ir visi senieji, gražieji Romos pastatai apšviesti atrodė taaaaip įspūdingai ir magiškai, kad net mano mažiukas (sūnus) nesustojo kartoti: wow, kaip čia gražu, aš nemaniau, kad bus taip gražu:D. Iš tiesų, važiavau, dairiausi, aikčiojau ir jau nekantravau, kuo greičiau sulaukti ryto ir apžiūrėti Romą atidžiau…

Per kelias kitas dienas apžiūrėjus tą miestą, viskas wow nebeatrodė:D, taigi, dabar, nuslūgus pirmoms emocijoms, ramiai dėlioju Romai TAIP ir NE.

TAIP sakau:

Puikiam viešbučiui

Mes gyvenome paprastam, tvarkingam, geroje vietoje esančiame viešbutyje – Hotel San Paolo Roma. Viešbutis – elementarus miesto viešbutukas, be jokių baisiai mandrų pribombasų, bet, turint omeny, kad viešbutyje tokių kelionių metu yra tik nakvojama, tai net sakyčiau per geras:D. Didžiausias jo pliusas – labai nebloga lokacija (visai netoli metro, o po 4 stotelių jau Koliziejus) ir labai nebloga kaina. Aišku, visada galima rasti pigiau ir geriau, bet man mokėti 500 Eur už 4 paras pasirodė visai normalu. Pusryčiai kainuoja po 10 Eur žmogui, bet mes jų nevalgėme, tai negaliu pakomentuoti kokybės. Nemokamas internetas, veikia visame pastate ir, sakyčiau, kaip pietų kraštui, labai net neblogas. Žodžiu, jei ruošitės važiuoti, pračekinkit šį viešbutį, ramiai rekomenduoju.

Patogiam ir paprastam susisiekimui

Jau sakiau, kad aš tikrai laimėčiau blogiausiai besiorientuojančio žmogaus titulą:D, bet… net ir man Romos metro ir apskritai visas viešasis transportas pasirodė labai paprastas ir patogus. Skrendant su Wizzair oro linijomis, lėktuvas leidžiasi Fiumičino oro uoste. Tai yra pagrindinis Romos oro uostas, todėl iki Romos centro nuvažiuoti galimybių yra daf…ga:D. Buvau prisiskaičiusi, kad greičiausia tai galima padaryti su traukiniu (Leonardo Express), todėl su juo ir dardėjom. Bilieto kaina – 14 Eur (vaikui iki kažkiek metų nemokamai, mano 4 mečiui mokėti dar nereikėjo), kelionė užtrunka apie 30 min. Traukinys stoja Termini traukinių stotyje, iš kurios galite bet kur nusigauti tiek metro, tiek taksi. Kaip minėjau, mes rinkomės taksi. Kitomis dienomis daugiausiai važinėjome metro (išskyrus gimtadienio dieną, kai aš pasiutusi keliavau pėsčiomis:D). Metro bilietai kainuoja: 1,5 Eur (100 minučių), 7 Eur (24 val.), 18 Eur (72 val.) ir pan. Žodžiu, pasirinkimų daug, bilietus nusipirkti paprasta, tik geriau turėti grynų pinigų monetomis. Kelis kartus važiavom ir taksi, tai vis sumokėdavom 8 Eur, nesuprantu, kaip čia taip vis gaudavosi:D, atrodo, kad kur ir kiek bepajudėsi, vis tiek bus 8 Eur. Likusias dvi dienas, kai jau nuo vaikščiojimo nebejautėm nei kojų, nei nugarų (plius, buvo labai karštos dienos ir aš tiesiog miriau), pasiėmėm autobusinį turą ir varinėjom su I love Rome autobusais. Šie autobusai stoja keliuose lankytinuose taškuose, o turistai gali arba stebėti juos iš autobuso, arba lipti, eiti apžiūrėti, o apžiūrėję sulaukti kito tos pačios kompanijos autobuso ir varyti iki kito taško. Nu, viską jūs turbūt ir pačios žinot, tai daug nesiplėsiu. Bilietą pirkom 48 val. Vaikui ir vėl šis malonumas nieko nekainavo, o kiek mokėjom mes, jau nebepamenu, bet svetainėje tikrai rasite info.

Įspūdingiems lankytiniems objektams

Nelabai čia yra, ką šnekėti. Romoje lankytinų objektų yra tikrai nemažai, tačiau net ir neieškant nieko konkretaus, už kiekvieno kampo slypi įspūdingas pastatas, fontanas, kolonos ar tiesiog didingų pastatų likučiai. Roma iš tiesų yra miestas-muziejus, todėl, kur beeitum, visada rasi, ką pamatyti. Mes apžiūrėjome praktiškai visus turistinius objektus, tačiau daug kur nėjome į vidų. Koliziejuje, žinoma, buvome, nes kaip gi be jo. Bilietus pirkome prie paties Koliziejaus (čia kai nukėblinau pėsčia, o vyras jau buvo atvaręs ten ir laukė mūsų:D), grupinius, kartu su gidu. Mokėjome po 30 Eur ir įėjome iškart. Būtent taip ir patarčiau daryti, nes stovėti beprotiškose eilėse tikrai gaila ir laiko, ir savęs:D (prioritetinius bilietus galite pirkti ir svetainėje, ten jie turėtų būti pigesni (sorry, netikrinau)). Vatikano muziejaus, Siksto koplyčios ir Šv. Petro bazilikos mes iš vidaus neapžiūrinėjome. Tiesiog… visų pirma, gaila laiko, nes eilės tikrai kosminės, o antra, nė vienas iš mūsų neturi kažkokių ypatingų sentimentų popiežiui ar religijai, taigi, apsiėjom. Tiesa, Siksto koplyčią mes vis dėlto norėjome pamatyti dėl garsiosios Mikelandželo freskos, bet… Ai gal kitą kartą:D. Jei turėsit laiko, pinigų ir nebus didelių eilių, būtinai apžiūrėkite VISKĄ, tikiu, kad tie muziejai ir bazilikos išties atrodo įspūdingai (dėl eilių, matyt, reiktų važiuoti į Romą gegužės pradžioje ar net balandį, kai jau šilta, bet dar nėra tokių turistų srautų). Labai rekomenduoju nepatingėti pasivaikščioti ant Palatino kalvos (perkant bilietą į Koliziejų kartu gaunate ir teisę pakopinėti ta kalva). Nuo jos atsiveria įspūdinga Romos panorama ir šiaip… aš turiu neprastą vaizduotę, tai vaikščiodama ten, ties kiekvienu griuvėsėliu vis įsivaizduodavau, kaip tai atrodė prieš daug daug metų. Trevi fontanas, aišku, yra must. Nu nerealiai gražus, kaip ir Keturių upių fontanas… Apskritai, fontanai Romoje fantastiški.

Aiii… dar buvome Leonardo Da Vinci muziejuje. Įėjimo kaina – 12 Eur, bet… nežinau, gal vyrams ten įdomiau, manęs tai nesužavėjo. Taip, fainai, parodyta daugybė jo išradimų, suprantu, kad įspūdingas žmogus, bet man iš viso muziejaus labiausiai patiko išsaugoti jo rankraščiai:D. Nu va ten, bežiūrėdama į tuos iškringeliuotus užrašus, aš pajaučiau Da Vinci dvasią, kurios visame muziejuje visai neradau… Žodžiu, man ten trūksta paties Da Vinci:D, bet vyrui ir sūnui patiko. Iš kitos pusės, pasikartosiu, jei tik turėsit laiko ir pinigų eikit VISUR:D.

Ypatingam saugumui

Aš niekur niekada nemačiau tieeek policijos ir kareivių, kiek Romoje. Prie kiekvieno, net mažiausio lankytino objektėlio, būtinai stovės ir policija, ir kareiviai su tais milžiniškais automatais. Nu, žinokit, atrodo įspūdingai. Metro – analogiškai. Prie kiekvieno įėjimo / išėjimo stovi po kelis ginkluotus kareivius. Kartą eidami į metro pasukome ne tuo keliuku, tai prieš akis grėsmingai išniro 3 automatai, rodantys, kad jau grybaujam ir pats laikas apsisukt:D, nu blemba… nepasakyčiau, kad labai jauku. Kita vertus, tas nejaukumas iš dalies suteikia ir saugumo jausmą. Romoje išties jaučiausi itin saugi, nepaisant to, kad pilna ženklų, įspėjančių saugotis ypač apsukrių kišenvagių, o tie policininkai dažnai pietietiškai atsipūtę viena ranka rūko, o kita plepa telefonu. Kaip ten bebūtų, toks dėmesys saugumui man labai patiko.

Gatvės čiaupams ir fontanams

Man nerealiai patiko ir tai, kad visame mieste yra pristatyta nemažai geriamo vandens čiaupų ir fontaniukų. Super! Nusiperki parduotuvėje vos porą buteliukų, o po to keliauji ir nuolat prisipildai vandens pats. Ir išvengiam tos nereikalingos plastmasės, ir apsisaugom nuo dehidratacijos, ir sutaupom euriukų, ir dar kokia pramoga vaikui (nes paskiri jam užduotį – visada ieškoti fontaniuko ir papildyt buteliukus). Žodžiu, liuks idėja, o dabar einam prie Romos NE.

Taigi, NE sakau:

Siaubingai betvarkei

Nu niekaip nesuprantu ir nesuprasiu… Šitokia didybė, šitoks grožis ir tokia nešvara. Jolki palki… Jei dar prie lankytino objekto tie italai apsitvarko, tai vos paėjus kelis žingsnius į šoną, per šiukšles vos įmanoma praeiti. Buteliai, popieriai ir net higieninių įklotų lipdukai mėtos bile kur! Nu baisu, kaip šitaip dergti savo miestą… Aišku, gal ten visai ne italų, o nevalyvų turistų liekanos, nu bet tai ką aš žinau, skirkit daugiau pastangų ir resursų tvarkymui, kad nebūtų baisu įminti, į kokį kelių dienų kakalą:D. Plius, kartais nepakenktų tų šiukšlinų gatvių ir praplauti, nes kai kur jau taaaip dvokia šlapimu, kad net nesinori įsivaizduoti, kokie aromatai sklisdavo senovės Romoje… užtenka ir dabartinių laikų:D. Žodžiu, nebaisiai nebaisiai tie italai tvarkingi. Net ir Vatikane (būtent ten ir pamačiau pirmuosius higieninių įklotų likučius:D, kaip sakant, Popiežiaus dešinėje, gaila, kad nenufotkinau:D).

Įkyriems pardavėjams

Žinau, kad daug kam po Egipto atrodo, jog įkyresnių pardavėjų nei ten, būti nebegali. Tai, žinokit, gali. Romoje:D. Daugybė juodaodžių, siūlančių pigias kinietiškas prekes, vandenį ar rožes, tiesiog bruka ar net meta savo prekes į turistų rankas. Nesakau, kad jie piktybiški, priešingai, kai kurie atrodo net labai malonūs ir mieli, nu bet tas brukimas… Jautresnių nervų turistus, tikiu, užknisa juodai.

Chaotiškam eismui

Taip, taip, jau pagyriau, kad susisiekimas Romoje puikus, bet pats eismas antžeminėje dalyje baisus. Toks jausmas, kad visi varo bet kaip ir bet kur. Per perėjas nestoja (tiksliau, stoja, kai jau esi perėjos viduryje, bet eik tu, kad nori, drąsiai per perėją su vaiku, kai aplink toks chaosas), greičiai nesuvokiami, parkavimo ypatumai tikrai ypatingi:D, žodžiu, wow. Nesu buvusi Azijos kraštuose, kur vairuotojai itin garsėja ekstremaliu vairavimu, bet, man atrodo, dauguma italų galėtų dar pasivaržyti, kuris vairuoja chaotiškiau. Žodžiu, baisu:D.

Ir TAIP, ir NE šį kartą sakau:

Maistui ir keistoms kainoms

Šiaip jau aš rimtai esu užsislėpusi italė. Pradedant temperamentu, baigiant tuo, kad skaniausia pasaulyje virtuvė man yra italų. Taip, aš tiesiog alpstu dėl picų, makaronų, Panna cotta ir kitų itališkų skanumynų. Kiek esu valgiusi Milane, tiek nuoširdžiai norėjau mirti dėl kiekvieno kąsnelio… Gaila, kad Romoje tos pačios euforijos išgyventi nepavyko. Taip, radome kelias vietas, kur pavalgėme tikrai skaniai, bet, dažniausiai pasimaudavom ant visai beryšiaus patiekalų. Įdomiausia, kad kaina tai jų nesiskirdavo. Tiek tie restoranai ir patiekalai, kurie džiugino, tiek tie, kurie nuvildavo, kainuodavo labai panašiai (nemažai:D), taigi, vienintelė išeitis norint tikrai skaniai pavalgyti Romoje – klausti arba googlinti rekomendacijų. Jei turit laiko. Jei neturit, matyt, teks susitaikyti su tuo, kad kartais teks suvalgyti kažkokią nesąmonę:D. Beje, vandens, picų, ledų kainos Romoje palyginti nedidelės, tačiau salotos, vaisiai – nepigu. Pvz., bananų kilogramas kainuoja nuo 2 iki 3 Eur, o už mažuliuką ramunėlių arbatos puodelį sumokėjome 8 Eur.

Tai va, kokia ta Roma ir mano įspūdžiai. Nepaisant tų visų mano NE, Roma – nuostabi (dažniausiai, man visur labai patinka:D), todėl tikrai ją verta aplankyti. Mes buvome 4 pilnas dienas, tai, sakyčiau, kad net šiek tiek per daug (nebent norit aplankyti visus muziejus, koplyčias ir pan.), visai užtenka ir 3, o be vaikų, net ir 2 full dienų. Tik pasirūpinkit patogia avalyne, apsauga nuo saulės ir uodų, kokiu nors kojų skausmą malšinančiu tepaliuku (ypač, jei išsiplėtusios kojų venos) ir… PIRMYN!

signature

Jūsų nuomonė

nuomonės